Nuolatos tobulėjantys kompiuterių virusai jau kelis dešimtmečius kelia grėsmę kompiuteriniams įrenginiams. Nors pirmasis virusas „Brain“ buvo sukurtas tik 1986 metais, tačiau šiandien, praėjus vos trisdešimtmečiui, turime apie 200 tūkstančių virusų, žaibiškai plintančių internetu. Virusų sukeliama žala skirtinga: vieni tiesiog eikvoja kompiuterio resursus, kiti sugadina (arba išvis sunaikina) kompiuteryje saugomą informaciją, treti siekia pavogti asmeninius mūsų duomenis. Kiekvieną mėnesį sukuriama apie tūkstantį naujų virusų, todėl naivu tikėtis, kad kompiuteris be antivirusinės programos išliks saugus – geriau kenkėjų atakai pasiruošti iš anksto.

Labiausiai vertinamos antivirusinės programos yra mokamos, tačiau vis labiau tobulėja ir nemokama programinė įranga. Be to, specialistai tikina, kad vienos pačios geriausios antivirusinės programos nėra, kadangi tiek mokamos, tiek nemokamos programos atlieka labai panašias funkcijas.

Nors antivirusinių programų iš tiesų labai daug (šiandien jų turime apie šimtą), tačiau senosios lyderės nesitraukia iš populiarumo viršūnės. Mėgstamiausios nemokamos antivirusinės programos yra AVIRA (tai paprasta ir greitai įdiegiama programa, veikianti itin sparčiai), AVAST! (programa, pasižyminti labai stipriu virusų atpažinimo mechanizmu, užkertančiu kelią daugeliui virusų), MICROSOFT SECURITY ESSENTIALS (tai gana nauja programa, sukurta kompanijos „Microsoft“ ir gerai apsauganti operacinę sistemą. Priešingai nei daugelis kitų programų, ji nenaudoja daug resursų ir nestabdo kompiuterio darbo). Populiariausios mokamos antivirusinės programos yra ESET NOD32 (programa, kuri puikiai tinka tiek ofisams, tiek naudojimui namuose. Ši programa greitai nuskaito diską ir naudoja labai mažai resursų) ir KASPERSKY ANTI-VIRUS (programa, turinti daug priedų, kurie padeda prižiūrėti didelių įmonių kompiuterių darbą).

Dar visai neseniai populiariausi kompiuterių virusai buvo įvairūs elektroninio pašto „kirminai“, kurie tik užkrėsdavo kompiuterius ir neturėjo jokio kito tikslo. Deja, bėgant laikui buvo suprasta, kad interneto erdvėse plintantys virusai savo kūrėjams gali uždirbti nemažus pinigus. Pirmieji tokie virusai siuntė spam’ą, už kurio platinimą buvo mokami pinigai. Dabar tokie virusai vagia asmeninius interneto naudotojo duomenis, pvz., elektroninės bankininkystės ar socialinių tinklų slaptažodžius. Gauta informacija naudojama šantažui arba pinigų pasisavinimui.

Jei nusprendėte įsigyti antivirusinę programą, pirmiausia turite apsispręsti, ar jums reikia mokomos programos, ar jūsų lūkesčius atitiks ir nemokama. Jei pirmenybę teikiate mokamai programinei įrangai, nepamirškite, kad dažniausiai mokamos antivirusinės programos parduodamos tik su vienerių metų licencija, todėl privalote įvertinti kasmetinės programos licencijos įsigijimo išlaidas. Be to, beveik visuomet klientams yra siūloma nemokama versija, skirta konkrečios programoms išbandymui (dažniausiai nemokama versija galima naudotis vieną mėnesį). Nepamirškite tuo pasinaudoti ir išbandyti, ar programa tikrai atitinka visus jūsų poreikius. Jei norite naudotis nemokama programine įranga, prieš įsigydami antivirusinę programą, turėtumėte pasidomėti jos galimybėmis, naudotojų įvertinimais, atsiliepimais ir patarimais. Be to, nepamirškite išsiaiškinti, kaip dažnai programa atsinaujina ir kokie kompiuterio resursai jai yra būtini.

Asmenys, įsigiję net ir pačią brangiausią antivirusinę programą, turėtų nepamiršti, kad visiškas duomenų saugumas negali būti užtikrintas. Siekdami didžiausio našumo turėtumėte reguliariai atnaujinti naudojamą programinę įrangą (ypač svarbi tokia, kuri turi tiesioginę prieigą prie interneto). Be to, patartina turėti kelis sistemos vartotojus, t. y. administratoriaus ir paprasto vartotojo. Kasdieniniam darbui reikėtų naudotis vartotojo teisėmis, tada į sistemą patekęs virusas taps ne toks kenksmingas.

Akivaizdu, kad bėgant laikui mums reikės dar patikimesnės apsaugos. Šiandien tiek darbe, tiek namuose turime daugybę prie interneto prijungtų įrenginių, o sprendžiant iš artimiausių prognozių, netrukus visa mūsų naudojama įranga turės interneto jungtį. Savaime suprantama, kiekvienam produktui atskiros antivirusinės sistemos nepritaikysim, todėl mums reikės universalios antivirusinės programos, kuri veiktų ne atskiruose įrenginiuose, o interneto tiekimo grandinėje – tai reiškia, kad šiandien egzistuojanti programinė įranga turės gerokai pasikeisti.

Per pastarąjį dešimtmetį antivirusinių programų efektyvumas gana stipriai sumažėjo. Naujai atsirandantys virusai tampa vis galingesni ir kėsinasi į vis svarbesnius duomenis. Akivaizdu, kad siekiant kokybiškos duomenų apsaugos, turi būti kuriamos sudėtingesnės ir išmanesnės antivirusinės programos. Nors specialistai teigia, kad šios programos nėra visagalės, vis dėlto atsisakyti jų taip pat negalime – nors antivirusinės programos ir neapsaugo nuo kryptingų ir gerai apgalvotų atakų, tačiau jos iki šiol efektyvios patiriant kasdienius puolimus ar lankantis įvairiose interneto svetainėse.